Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

APIE KATEDRĄ
 
Katedros vedėjas
Prof. dr. Mindaugas Jurevičius
Adresas: Mechanikos fakultetas, J. Basanavičiaus g. 28, 2-205, Vilnius
Tel.: 8(5) 2744734, (vietinis 9734), +370 68517520,
 
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarybos nutarimu dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinių padalinių struktūrinių pakeitimų 2017-03-28 Nr. 1-1 nuo 2017-07-01 Mechanikos fakultete sujungtos Mechanikos inžinerijos katedra ir Medžiagotyros ir suvirinimo katedra, sujungtas padalinys pavadintas Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedra.
Mechanikos inžinerijos katedra buvo įkurta 2013 metais susijungus Mašinų gamybos ir Pramonės įmonių valdymo katedras.
 
Istorija
 
1965 m. KPI Vilniaus filiale buvo įkurta Mašinų gamybos procesų automatizavimo katedra, kuri 1967 m. buvo pavadinta Mašinų gamybos technologijos katedra, o 1991 m. - Mašinų gamybos katedra. Nuo 2013-09-02 katedros pavadinimas - Mechanikos inžinerijos katedra, o nuo 2017-07-01 katedros pavadinimas  Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedra
 
Mašinų gamybos katedros vedėjai:
  • nuo 1965 m. iki 1973 m. – doc.dr. Romualdas Jonušas,
  • nuo 1973 m. iki 1984 m. - doc.dr. Algimantas Petras Samulevičius,
  • nuo 1984 m. iki 1990 m. - prof. habil.dr. Mečislovas Mariūnas,
  • nuo 1990 m. iki 2007 m - prof. habil.dr. Vladas Vekteris,
  • nuo 2007 m. - prof. dr. Mindaugas Jurevičius
 
Pramonės įmonių valdymo katedra buvo įkurta 1996 m.. Tuo metu teko spręsti poreikio pramonės specialistams tenkinimo problemas. Reikėjo darbuotojų, kurie galėtų sėkmingai dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis. Katedros vedėjai: doc. dr. Antanas Lubys (nuo 1997 iki 1999), doc. dr. Bronius Jančiauskas (nuo 1999 iki 2005), doc. dr. Rolandas Strazdas (nuo 2005 iki 2010), doc. dr. Augustinas Maceika (nuo 2010 iki 2013).
 
Medžiagotyros ir suvirinimo  katedros įsteigimo data - 1961 metai. 1969 m. KPI Vilniaus  filiale, iš  buvusios  Taikomosios mechanikos katedros perdavus dalį dėstomų disciplinų naujai kuriamai  Metalų apdirbimo katedrai,  buvo įkurta  Metalų technologijos katedra, kuri 1993 m. buvo pavadinta  Medžiagotyros ir suvirinimo  katedra, kurios vedėjai buvo: t.m.k. doc. Borisas Liaudis (nuo 1961 iki 1975), - t.m.k. doc. Algimantas Šriupša (nuo 1975 iki 1985),  dr. doc. Algirdas Vaclovas Valiulis (nuo 1985 iki 1990 ir nuo 2001 iki 2011), dr. doc. Leonas Keblas (nuo 1990 iki 1997), dr. doc. Valentas Juodelis (nuo 1997 iki 1998), dr. doc. Stasys  Glėbus (nuo 1998 iki 1999), dr. doc. Jevgenijus Ščemeliovas (nuo 1999 iki 2001), dr. doc. Irmantas Gedzevičius (nuo 2011 iki 2016), doc, dr, Olegas Černašėjus (nuo 2016 iki 2017).
 
Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros mokymo laboratorijos:
  • Mašinų ir technologijų laboratorija
  • Medžiagotyros ir suvirinimo laboratorija
 
Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros laboratorijų vedėjas Gvidas Mockus
Adresas: Mechanikos fakultetas, J. Basanavičiaus g. 28, 2-001 kab., Vilnius
Tel.: 8(5) 2749169, +370 606 93265, (vietinis 9169),
El. paštasgvidas.mockus@vgtu.lt
 
Mašinų ir technologijų laboratorija buvo įkurta 1965 m. kartu su katedra. Ji buvo skirta studijoms ir moksliniams tyrimams.
Mechanikos, Transporto inžinerijos fakultetų ir A. Gustaičio aviacijos instituto pirmos pakopos studentai, atlikdami laboratorinius darbus ir pratybas, įgyja teorinių ir praktinių žinių techninių matavimų, pjovimo teorijos, įrankių, technologinių mašinų gamybos technologijos ir alternatyvinių energijos šaltinių mokomosiose laboratorijose.
Mechanikos ir gamybos inžinerijos studijų krypties studentai naudojasi “HAAS” firmos CNC tekinimo ir frezavimo apdirbimo centrais, kompiuterizuota klase su simuliatoriais ir visa programine įranga, reikalinga detalių gamybos programų sudarymui, pramoniniu robotu, automatizuota koordinačių matavimo mašina su programine įranga ir kitomis moderniomis kompiuterizuotomis matavimo priemonėmis ir įrankiais, taip pat kietųjų medžiagų ir kristalų mechaninio apdirbimo įrenginiais..
Aplinkos apsaugos ir energijos apskaitos įrenginių specializacijos studentai laboratorinius darbus atlieka naudodamiesi specialios paskirties stendais ir tyrimų aparatūra. Atlieka modeliavimą, matavimų tikslumo vertinimą, matematinį eksperimentų duomenų apdorojimą. Nagrinėja hidrociklonus, erliftinius siurblius, slėginius hidrociklonus, ežektorinius aeratorius, šarminius ir rūgštinus aerozolių plautuvus, nuotėkų debito, nuotekynų matavimą kanaluose.
Pagrindinėse studijose ir magistrantūroje besimokantys studentai taip pat naudojasi Mechanikos mokslo instituto vibracijų ir triukšmo matavimo ir analizės prietaisais su nešiojamais PC ir atitinkama programine įranga.
Laboratorijos darbuotojai Mechanikos fakulteto padaliniams, visų katedrų magistrantams ir doktorantams gamina reikiamas detales įrengimų remontui, stendų ir prototipų kūrimui ir dalyvauja montavimo tyrimo darbuose.
 
Medžiagotyros ir suvirinimo laboratorija įkurta 1961 m. kartu su Medžiagotyros ir suvirinimo katedra ir buvo skirta studijų bei mokslinių tyrimų bazei. Laboratorijos darbų tematikai plečiantis buvo sukurti papildomi padaliniai: medžiagų mokslo mokomoji laboratorija; suvirinimo technologijų laboratorija; bandinių ruošimo laboratorija; medžiagų tyrimų laboratorija; kokybės, litavimo, klijavimo ir polimerinių medžiagų sujungimo laboratorija; mechaninių bandymų ir korozijos laboratorija.
1994 m. VGTU įkūrė Suvirinimo ir medžiagotyros problemų institutą, kuris 2014 m. buvo reorganizuotas į Medžiagotyros ir suvirinimo katedros Suvirinimo tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorija. Suvirinimo tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorija nuo 2014 iki 2017 m. veikė kaip Medžiagotyros ir suvirinimo katedros padalinys. Laboratorija nuo savo įkūrimo teikdavo mokslinę, techninę bei ekspertinę paramą Lietuvos valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, Lietuvos teisinėms institucijoms, draudimo kompanijoms, LR Ūkio misterijos pavaldžioms įmonėms ir įstaigoms, Lietuvos verslo ir pramonės sektoriui. Laboratorijoje buvo aktyviai dirbama ir profesinio rengimo srityje. Nuo 2007 m. įgijo pripažinto Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) suvirinimo personalo mokymo centro (ATB) statusą.
 
Medžiagotyros ir suvirinimo laboratorijos įranga
 
Medžiagų cheminei analizei:
  • ​Analitinės precizinės elektroninės svarstyklės KERN EG220-3NM iki 220 g
  • Precizinės elektroninės svarstyklės KERN KB-573-46 iki 6500 g
  • Metalų cheminis analizatorius X-MET 5100
  • Metalų cheminis analizatorius PMI MASTER PRO OXFORD INSTRUMENTS
Medžiagų mikroskopinei analizei ir bandinių paruošimui:
  • Stereomikroskopas MBS 9 su CCD Optika kamera
  • Analitinis mikroskopas Nikon MA200 su vaizdo analizavimo programa
  • Analitinis mikroskopas MBI –15 su CCD Optika kamera
  • Poliravimo staklės Le Cube su nuplovimo sistema
  • Juostinio pjovimo staklės Quantum S181​​​
    Įranga medžiagų mechaniniams bandymams
  • Dilimo mašina Microtest „Pin-on-disc“, „Ball-on-disc“
  • Universali tempimo bandymų mašina 2055 P-05 iki 0,5 t
  • Universali tempimo bandymų mašina 2167P-50 iki 5 t
  • Smūginio tąsumo bandymų mašina 2130KM-03
  • Universalus kietmatis Zwick/Roell ZHU
  • Brinelio kietmatis Innovatest 300LDB
  • Rokvelo kietmatis TP5043
  • Mikrokietmatis Zwick/Roell ZHμ
  • Kietmatis Hardness Tester TH-160​
Įranga medžiagų terminiam apdorojimui ir klimatiniams bandymams
  • Terminio apdorojimo krosnis W-50 iki 1450 ºC
  • Laboratorinė krosnis Snol iki 1100 ºC
Neardomosios kontrolės įranga;
  • Ultragarsinės kontrolės defektoskopas Krautkrammer USM-32
  • Rinkinys suvirintųjų jungčių apžiūrimajai kontrolei
Įranga dangų kokybės kontrolei:
  • Adhezijos testeris Positest
  • Portatyvinis dangų storio matuoklis TimeHighTech TT260
  • Profilometras nešiojamas TR-200
Technologinė įranga purškimo, suvirinimo, litavimo ir kitiems procesams:
  • Technologinis lazeris BMM CNC
  • MIG/MAG suvirinimo robotas Motoman IR-MH00006-B00
  • Universalus suvirinimo stalas Forster 3D
  • MIG/MAG suvirinimo šaltinis Lincoln electric COMPACT 2201
  • MIG/MAG suvirinimo šaltinis Kemmpi Pro 4200 evolution
  • MIG/MAG suvirinimo šaltinis Kemmpi Pro 5200 evolution
  • TIG/MMA suvirinimo šaltinis Kemmpi Master TIG MLS 2300ACDC
  • MMA suvirinimo šaltinis Kemmpi Master 2000
  • SAW suvirinimo kompleksas ESAB A2 Multitrac and source LAF 1001
  • Plazminio suvirinimo įrenginys SBI PAB-20
  • Plazminio pjovimo įrenginys Plasmatechnik Sparcin 8
  • OFW/OC dujinio suvirinimo rinkinys AGA X11
  • Litavimo stotelės
  • THSP purškimo kompleksas Eutronic ARC Spray 4
  • Skaitmeninis oscilografas GWIntek GDS-2204
  • Presas miltelinei metalurgijai iki 10 t
 
 
Dauguma Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros dėstytojų yra savo srities profesionalai, dirbantys aktualiose mokslinių tyrimų srityse, kurios visada buvo orientuotos į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Pagrindinė mokslinės produkcijos dalis tenka mokslinėms publikacijoms. Mechanikos inžinerijos katedros dėstytojai dalyvauja mokslinių tyrimų projektuose ir šių tyrimų rezultatus taiko praktikoje. Katedra yra atvira pasaulinei mokslinei bendruomenei, dalyvauja svarbiose tarptautinėse mokslo ir studijų programose, keliuose vietiniuose ir tarptautiniuose technologijų tinkluose ir organizacijose, todėl stiprina savo autoritetą, kaip mokslinius tyrimus vykdantis padalinys. Integracija į ES ir Bolonijos procesas Mechanikos inžinerijos katedrai atvėrė galimybes partnerystei su kitais universitetais mokslinių tyrimų ir studijų srityse. Kai kurie moksliniai tyrimai sudaro galimybes daryti išradimus ir juos patentuoti. Katedra turi išplėtotą laboratorijų tinklą, kuris yra aprūpintas būtiniausia įranga. Mokslininkai ir studentai naudojasi “HAAS” firmos CNC tekinimo ir frezavimo apdirbimo centrais, kompiuterizuota klase su simuliatoriais ir visa programine įranga, reikalinga detalių gamybos programų sudarymui, taip pat pramoniniu robotu, automatizuota koordinačių matavimo mašina su programine įranga ir kitomis moderniomis kompiuterizuotomis matavimo priemonėmis ir įrankiais.
 
Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros misija – tapti aukštą pridėtinę vertę kuriančiu Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniu, kuris savo mokslinę veiklą koncentruotų mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, medžiagų inžinerijos ir inovacijų srityse.
 
Mechanikos ir medžiagų  inžinerijos katedros vizija – aktyvus, socialiai atsakingas, verslo ir mokslo organizacijų partneris, rengiantis pasauliniu mastu reikalingus specialistus, vykdantis mokslinius tyrimus ir jų rezultatus sėkmingai taikantis praktikoje.
 
Katedros tikslas
  • Rengti Mechanikos inžinerijos ir Gamybos inžinerijos bakalaurus pagal Mechanikos inžinerijos, Inovatyviosios gamybos inžinerijos, Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programas, būsimus pažangius gamybos inžinerijos objektų kūrėjus, gebančius tobulinti jau gaminamą produktą ar kurti visiškai naują, suprasti ir taikyti kūrybinio gamybos projektavimo principus, naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus, gerai išmanančius gaminio dizainą, šiuolaikines medžiagas, gamybos technologijas ir mašinas, gebančius naudoti modernią programinę ir techninę įrangą bei informacines technologijas. Baigusieji studijas gebės sieti profesinius įgūdžius su verslo ir vadybos pagrindais, gerai išmanys produkto gamybos principus, gebės analizuoti produkto technines savybes ir pateikti rinkai, bendradarbiauti su įvairių technikos sričių specialistais tiek užsienio tiek gimtąja kalba,  pastoviai tobulinti savo gebėjimus ir atnaujinti žinias.
  • Rengti Mechanikos inžinerijos ir Gamybos inžinerijos magistrus pagal Mechanikos inžinerijos, Medžiagų ir suvirinimo inžinerijos, Pramonės inžinerijos ir inovacijų vadybos studijų programas, aukšto kultūrinio sąmoningumo specialistus, bendraujančius užsienio ir gimtąja kalba, verslius ir kūrybiškus, gebančius sėkmingai kurti ir įgyvendinti inovacijas, taikyti mokslinius metodus inžinerijos srityje, organizuoti tyrimus bei komandinį darbą, naudoti modernią programinę ir techninę įrangą bei informacines technologijas, atlikti mokslinius tyrimus, kurių rezultatai būtų skleidžiami ir pritaikomi pramonės įmonių veikloje. Moksliškai analizuoti ir įvertinti medžiagų bei sujungimo inžinerijos technologijas, atlikti eksperimentinius tyrimus, užtikrinti gaminių kokybę ir pažangių bei efektyvių technologinių procesų įdiegimą ir pritaikymą įvairiose srityse.
Baigus magistrantūros studijų programas, studijas galima tęsti mechanikos inžinerijos arba medžiagų inžinerijos mokslo krypties doktorantūroje.
 
Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros laboratorijų vedėjas Gvidas Mockus
Adresas: Mechanikos fakultetas, J. Basanavičiaus g. 28, 2-001 kab., Vilnius
Tel.: 8(5) 2749169, (vietinis 9169),  +370 606 93265.
El. paštasgvidas.mockus@vgtu.lt
 
 
Mašinų ir technologijų laboratorijos padaliniai:
  • Technologinių mašinų mokomoji laboratorija,
  • Įrankių mokomoji laboratorija,
  • Matavimų mokomoji laboratorija,
  • Alternatyvių energijos šaltinių mokomoji laboratorija,
  • Mechatronikos ir mokslinių tyrimų laboratorija,
  • CNC įrenginių mokomoji laboratorija,
  • Gamybos technologijų mokomoji laboratorija,
  • Aplinkos apsaugos įrenginių mokomoji laboratorija,
  • Energijos apskaitos prietaisų mokomoji laboratorija,
  • Energijos taupymo įrenginių laboratorija,
  • Kietųjų medžiagų mechaninio apdirbimo laboratorija.
 
Medžiagotyros ir suvirinimo laboratorijos padaliniai:
  • Medžiagų mokslo mokomoji laboratorija;
  • Suvirinimo technologijų laboratorija;
  • Bandinių ruošimo laboratorija;
  • Medžiagų tyrimų laboratorija;
  • Kokybės, litavimo, klijavimo ir polimerinių medžiagų sujungimo laboratorija;
  • Mechaninių bandymų ir korozijos laboratorija.
 
Siūlomos mokslinės paslaugos, ekspertizės, gaminiai
  1. Pramoninių objektų, tribologinių, mechaninių ir mechatroninių sistemų vibroakustiniai tyrimai ir diagnostika;
  2. Tribologiniai (t.y. tepimo medžiagų, trinties, dilimo, trinties porų) tyrimai;
  3. Mašinų ir įrengimų techninio stovio monitorizacija; Mašinų gedimų diagnostika;
  4. Rotorių balansavimas (statinis, dinaminis, savo atramose, balansavimo staklėse);
  5. Mechaninio apdirbimo technologinių procesų projektavimas, analizė ir tyrimai.
  6. Mašinų ir įrenginių projektavimo, konstravimo ir gamybos darbai; mokslinės ekspertizės.
  7. Mašinų funkcionavimo kokybės tyrimai.
  8. Įvairių plienų, ketaus, spalvotųjų metalų suvirinamumo tyrimas ir suvirinimo technologijų kūrimas, įdiegimas;
  9. Metalų paviršiaus restauravimo, naujų eksploatacinių savybių suteikimo technologijos sudarymas;
  10. Daugiafunkcių dangų technologijų kūrimas, bei įdiegimas;
  11. Techninės norminės dokumentacijos rengimas, vertimas, konsultavimas medžiagų ir suvirinimo standartizacijos, sertifikavimo klausimais;
  12. Konsultavimas gamybos organizavimo klausimais;
  13. Suvirintų sujungimų kokybės vertinimas ir neardomoji kontrolė;
  14. Plienų ir spalvotųjų metalų metalografiniai ir fraktografiniai tyrimai;
  15. Metalinių ir polimerinių medžiagų, bei suvirintų jungčių mechaniniai bandymai;
  16. Ultragarsiniai tyrimai (virintinių siūlių tyrimai, storio matavimai, išvadų pateikimas, konsultavimas).
 
Užsienio universitetai ir mokslo centrai:
  1. Neipiero universitetas, Edinburg Napier University, Didžioji Britanija.
  2. Opolės technologijos universitetas (Opole University of Technology), Lenkija.
  3. Bialystoko technikos universitetas (Bialystok Technical University), Lenkija.
  4. Žironos universitetas (University of Girona), Barselona, Ispanija.
  5. Danijos technologijų institutas, Danija (DTI), kontaktinis asmuo - Henning Jacobsen).
  6. Talino technologijų universitetas, Estija (Tallinn University of Technology), kontaktinis asmuo - Gunnar Prause.
  7. Romos universitetas 3, Italija (University of Roma 3), kontaktinis asmuo - Salvatore Monni.
  8. Kinijos komunikacijų universitetas, Kinija (Communication University of China).
  9. Barselonos technikos universitetas. Ispanija.
  10. Valensijos technikos universitetas. Ispanija
  11. Sor-Trondelag universitetinis koledžas, Norvegija.
  12.  Suvirinimo institutas, Slovėnija.
  13.  Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universitetas, Austrija.
  14.  Chemnico technikos universitetas, Vokietija.
  15.  Belforo-Montbeljaro technologijos universitetas, Prancūzija.
  16. Rygos technikos universitetas, Latvija.
  17. Varšuvos technologijos universitetas, Varšuva, Lenkija.
  18. Karagandos valstybinis technikos universitetas, Kazachstanas.
  19. Cluj-Napoca technikos universitetas, Rumunija.
  20. Baltarusijos nacionalinis technikos universitetas, Baltarusija.
  21. Chmelnickio nacionalinis universitetas, Ukraina.
  22. Sankt Peterburgo valstybinis technikos universitetas, Rusija.
  23. Maskvos plieno ir lydinių  institutas, Rusija.
  24. Gdansko technikos universitetas, Lenkija.
  25. Stokholmo karališkasis technologijos institutas, Švedija.
  26. Ukrainos nacionalinis technikos universitetas, Ukraina.
  27. Balstogės technikos universitetas, Lenkija.
  28. Baltarusijos valstybinis technikos universitetas, Baltarusija.
  29. Opolės technikos universitetas, Lenkija.
  30. Rostoco Suvirintojų Mokymo Centras (VSL), Rostokas, Vokietija.
  31. Kijevo Patono elektrinio suvirinimo institutas, Kijevas, Ukraina.
  32. Suvirinimo institutas, Lenkija.
 
Lietuvos universitetai ir mokslo centrai:
  1. Vilniaus universitetas (VU). Lazerių tyrimų centras.
  2. Fizinių ir technologijos mokslų centras, Vilnius.
  3. Kauno technologijos universitetas (KTU)
  4. Klaipėdos universitetas (KU)
  5. Lietuvos mokslų akademija (LMA)
  6. Lietuvos energetikos institutasv (LEI)
 
 
Lietuvos valstybinės institucijos:
  1. Lietuvos Standartizacijos departamentas
  2. Lietuvos inovacijų centras
  3. Ūkio ministerija
  4. VĮ Energetikos agentūra
  5. LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija)
  6. Valstybinė atominės saugos inspekcija
  7. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
  8. Nacionalinis akreditacijos biuras
 
Užsienio ūkio subjektai:
AB „Abplanalp Baltic“, Ryga, Latvija. - Haas Automation Inc. atstovas Lietuvai
 
Ūkio subjektai:
  1. UAB „Precizika Metrology“,
  2. UAB „Precizika Met“,
  3. MG AB „Precizika“
  4. UAB „Abplanalp Engineering“,
  5. UAB „Intersurgical“,
  6. UAB „Arginta engineering“,
  7. UAB „Vilpros pramonė“,
  8. UAB „Traidenis“,
  9. UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“,
  10. UAB „NB Mechanika“,
  11. UAB „Metec“,
  12. UAB „Aurida“,
  13. AB „Rokiškio sūris“,
  14. AB „Grąžtai“,
  15. AB „Lietuvos geležinkeliai“,
  16. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“,
  17. UAB „Standa“,
  18. UAB „Plieninis Skydas“,
  19. UAB „Integrated Optics“,
  20. UAB „Optolita“,
  21. UAB „PakMarkas",
  22. Finansų ministerijos mokymo centras,
  23. UAB "Progresyvūs Verslo Sprendimai",
  24. UAB „SCA Packaging“,
  25. UAB „Saugos gidas“,
  26. UAB „Oksalis“,
  27. UAB „Garzdalo medienos technologijos“,
  28. UAB „Lietpak“,
  29. UAB „ALTAS“ komercinis transportas.
  30. UAB „AGA“
  31. AB ,,ORLEN Lietuva”
  32. UAB ,,Iremas“
  33. UAB „Vingis“
  34. AB ,,Montuotojas“
  35. VŠĮ ,,Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras“
  36. UAB ,,Vilniaus energija“
  37. Lietuvos ir Vokietijos UAB Tuvlita
  38. Technikos priežiūros tarnyba, TPT
  39. UAB „Profibus“
  40. UAB „Inspekta“
  41. UAB „Serpantinas“
  42. UAB ,,Litana ir Co“
  43. UAB „Schmitz Cargobull Baltic“
  44. AB “Vakarų laivų remontas”
  45. AB “Achema”
  46. AB “Lietuvos dujos”
  47. AB “Anykščių varis”
  48. UAB “Euroweld Group”
  49. AB “Astra”, mašinų gamykla
  50. 24. UAB “BITĖ Lietuva”
  51. 25. UAB “Energetikos remontas”
  52. UAB “Vilniaus elektrinė”
  53. AB “Lietuvos Energija”
  54. UAB “Romelsa”
  55. Ignalinos AE
  56. AB “Lifosa”
  57. UAB “Alvora”
 
 
Apdo​vanojimai
  • Prof. habil. dr.  Albinas Kasparaitis kartu su bendraautoriais 2010 m. – Lietuvos mokslo premija už 2009 metus pagal Technologijos mokslo srities taikomos mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) kategoriją už darbų ciklą „Precizinės mechatroninės matavimo sistemos – tyrimas, sukūrimas, taikymas“.
  • Prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis 2008 m. – UNESCO Inžinerinio mokymo centro (Melburnas) ordinas.
  • Prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis 2002 m. – LDK Gedimino ordino Riterio kryžius. Dekretas Nr. 1806, 2002 liepos 6 d.
  • Prof. habil. dr.  Vladas Vekteris 2008 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Mechatroninės mašinų inžinerijos tribologinių sistemų tyrimai (1984-2006)“.
  • Artūras Kilikevičius – 2008 metų jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojas, 2009 m. – Lietuvos mokslo akademijos premija už darbą „Ilgio matavimo komparatoriaus dinaminio tikslumo tyrimas (2004–2008 m.)“.
 
Vadovėlių, kurių autoriai gavo apdovanojimus, sąrašas
  • 2000. Vladas Vekteris, Albinas Kasparaitis, Rimantas Kanapėnas, Saulius Kaušinis. Matavimų teorija ir praktika. Vilnius: Žiburio leidykla, 380 p.
  • 2005. Valiulis, Algirdas Vaclovas. Naujos medžiagos: vadovėlis; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, 279 p. ISBN 9986058279.
  • 2007. Valiulis, Algirdas Vaclovas. Legiruotieji plienai ir jų suvirinimas: vadovėlis; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, 247 p. ISBN 9789955281610
  • 2010. Marcinkevičius, Andrejus Henrikas; Mokšin, Vadim; Jurevičius, Mindaugas. Šiuolaikiniai skaitmeninio valdymo apdirbimo centrai ir jų programavimas. I dalis. Apdirbimo centrai: vadovėlis / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 340 p. ISBN 9789955287513. Prieiga per internetą: <http://www.ebooks.vgtu.lt/reader/iuolaikiniai-skaitmeninio-valdymo-apdirbimo-centrai-ir-j-programavimas-i-dalis/4>.
  • 2012. Mokšin, Vadim; Marcinkevičius, Andrejus Henrikas; Jurevičius, Mindaugas. Šiuolaikiniai skaitmeninio valdymo apdirbimo centrai ir jų programavimas. II dalis. Programavimas / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, 596 p. ISBN 9789955287520.
    • Puslapio administratoriai:
    • Andrius Gedvila
    • Irena Survilaitė Jakštienė
    • Artūras Kilikevičius
    • Justinas Gargasas
    • Olegas Černašėjus
    • Justė Kareivaitė